Įvairovės suvokimo ugdymo vadovas

3.3.2 Seksualinė įvairovė

Žmonės turi įvairias seksualines orientacijas. Įsimylėjimas, noras, santykiai ir šeimos modeliai taip pat yra įvairūs (Debus / Laumann 2018).

Lytinės orientacijos įvairovė, taip pat gyvenimo ir meilės būdai

• aseksualas: nėra seksualinio potraukio ar domėjimosi seksualumu. Tačiau aseksualūs žmonės taip pat gali turėti ryšių
• biseksualumas: noras, meilė ir seksualumas tiek su vyrais, tiek su moterimis
• heteroseksualus: priešingos lyties troškimas, meilė ir seksualumas tarp moterų ir vyrų
• lesbietė: tos pačios lyties moterų noras, meilė ir seksualumas
• gėjus: tos pačios lyties vyrų troškimas, meilė ir seksualumas
• panseksualumas: noras, meilė ir seksualumas, nepriklausomai nuo kito asmens lyties, tai galioja ir transeksualams, interseksualams bei nebinarinės lyties atstovams.
• queer socialiniai lyčiai būdinga: geismas, meilė ir seksualumas už lyties ir seksualumo normų ribų. Tai būdinga ir transseksualams, interseksualams ir nebinarinės lyties atstovams. „Queer“ yra anglų kalbos terminas, apibūdinantis žmones, kurie neatitinka vyraujančio vyriškumo, moteriškumo ir heteroseksualumo normų ir jomis abejoja.

Teisinė gėjų ir lesbiečių partnerystės lygybė

Teisinė homoseksualų lygybė yra ilgas ir nebaigtas procesas, turintis daug kliūčių ir prieštaravimų. Svarbūs laimėjimai yra tai, kad gėjų ir lesbiečių poros gali tuoktis Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Didžiojoje Britanijoje yra registruota homoseksualių porų partnerystė, tačiau šios paprastai nėra visiškai lygios santuokos atžvilgiu. Daugelyje ES šalių vis dar nepripažįstamos gėjų ir lesbiečių porų partnerystės. Santuoka dažnai vis dar apibrėžiama kaip išskirtinė vyrų ir moterų sąjunga (pvz., Bulgarijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje).

Vaikus gali įvaikinti susituokusios gėjų ir lesbiečių poros tik Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Ispanijoje ir JK, o nuo 2018 m. - ir Vokietijoje.

Be to, daugelyje pasaulio šalių nėra teisinės lygybės ir apsaugos gėjų, lesbiečių ir apskritai LGBTIQ+ bendruomenės (lesbiečių, gėjų, biseksualių, trans- , interseksualų ir queer lyties atstovų) atstovų atžvilgiu. Kartais homoseksualai vis dar yra persekiojami.

Homoseksualizmo teisinis statusas pasaulyje

Paveikslėlis rodo, kad kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse homoseksualumas yra neteisėtas ir baudžiamas įkalinimu ir kartais net mirties bausme. Tačiau teisėtumas neapsaugo nuo diskriminacijos, atskirties ar smurto. Dovanoti kraują gėjams draudžiama daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Europos Sąjungoje (žr. Equaldex, 2019). ES pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl seksualinės tapatybės. Yra aiškūs kovos su diskriminacija įstatymai gėjams ir lesbietėms apsaugoti, pvz. tačiau diskriminacija profesiniame gyvenime egzistuoja tik keliose ES šalyse.

Homofobija / priešiškumas homofobijai

Homofobija yra nuvertinimas ir priešiškumas gėjams, lesbietėms ir keistai gyvenantiems žmonėms. Homofobija nėra baimės, o greičiau išankstinio nusistatymo, atstūmimo, nuvertinimo ir neapykantos žmonėms išraiška, neatitinkanti heteroseksualumo ar heteronormatyvumo. Homofobija susideda iš trijų komponentų:

• pažintinė / intelektualioji: stereotipiniai homoseksualių žmonių išvaizdos ir elgesio įsivaizdavimai
• emocinis / jaučiamas: tokie jausmai, kaip pasibjaurėjimas, pasipiktinimas, neapykanta ar baimė dėl savo ambivalentiško noro
• Elgesys: nevienodo požiūrio patvirtinimas arba reikalavimas, pavyzdžiui, nesuteikiant lygių teisių

Išankstinės nuostatos nebūtinai lemia diskriminacinį elgesį, tačiau gali paruošti tam pagrindą (plg. Hoffmann ir kt.

Homofobija gali pasireikšti žodiniu ir psichologiniu smurtu. Tai apima įžeidimus ar piktnaudžiavimą, taip pat nepageidaujamus seksualinius komentarus. Taip pat galima fizinio smurto ir fizinių išpuolių grėsmė (žr. Kalkum / Otto 2017: 20).

To pavyzdys yra žodžio gėjus kaip keiksmažodžio naudojimas. Vaikai anksti išmoksta, kad gal įžeisti kitus vadinant juos gėjais ar lesbietėmis. Daugybė keiksmažodžių yra susiję su lyties vaidmeniu. Remiantis tyrimais, mokytojai nekreipia dėmesio, kai mokiniai vieni kitus vadina gėjais ar lesbietėmis ir net pasitaiko, kad kartu pasijuokia (žr. Klocke 2012, 2014, 2016; Krell / Oldemeier 2015, 2017). Tačiau kiekvienoje jaunimo grupėje yra lesbiečių mergaičių, gėjų berniukų, taip pat ir trans- ir interseksualių jaunuolių. Tarptautinės tyrimų ataskaitos parodė, kad šeima ir mokykla yra sritys, kuriose LGBTIQ+ jaunimas turi daugiausia problemų (žr. Takacs 2006).

Dėl kasdienių nuvertinimų, diskriminacijos ir išankstinių nusistatymų LGBTIQ+ žmonės dažnai nedrįsta gyventi savo tapatybe. Jie bijo diskriminacijos ir smurto. Tai gali sukelti izoliaciją, vienatvę, nesupratimą ir meilę, taip pat rimtas psichosocialinės sveikatos problemas: „Aš maniau, kad esu vienintelė pasaulyje“ (Krell / Oldemeier 2015).

LGBTIQ+ žmonių psichosocialinės problemos apima daugiau (žr. Kersten / Sandfort 1994; Bielefeld al. 2001

• Mokymosi problemos, koncentracijos sutrikimai
• Elgesio problemos
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, psichosomatinės problemos, tokios kaip valgymo ir miego sutrikimai
• Nerimas ir kaltės jausmas, nepriėmimas savęs, depresija
• Venkite socialinių situacijų, izoliacijos, mokyklos nebaigimo
• Bandymas nusižudyti

LGBTIQ+ paaugliams savižudybės rizika yra keturis kartus didesnė nei jų heteroseksualių bendraamžių (plg. Schupp 1999). Trans * žmonėms savižudybės rizika dar didesnė. Nelygybę rodo ir tai, kad LGBTIQ * žmonės turi išeiti, nes visada manoma, kad visi yra heteroseksualūs (heteronormatyvūs).