Įvairovės suvokimo ugdymo vadovas

2.2 Teisinė padėtis ES

ES įstatyminė bazė saugo mus nuo diskriminacijos. Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. draudžiama diskriminacija:

"Naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais." (Žmogaus teisių konvencija, 2010 m.)

Visos ES valstybės ratifikavo šią konvenciją ir ji teisiškai galiojanti.

Taip pat ES pagrindinių teisių chartijoje yra antidiskriminacinė dalis (3 dalis, 21 straipsnis). Ši chartija nėra ES konstitucinės sutarties dalis, tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai 2009 m. ši chartija tapo teisiškai galiojanti visoms valstybėms išskyrus Didžiąją Britaniją ir Lenkiją.

Visų valstybių vyriausybės, parlamentai ir teismai yra atsakingi už žmogaus teisių konvencijos laikymąsi.

Daugelis šalių dar papildomai turi taip vadinamą antidiskriminacijos įstatymą arba lygių teisių įstatymą, kaip pvz. Lietuva.

Konstitucijos 29 straipsnyje parašyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Daugelyje ES šalių lygių teisių įstatyme ypač didelis dėmesys skiriamas vietinėms tautinėms mažumoms, kaip romų ir sinti tautybių gyventojams/oms ( pvz. Bulgarijoje ir Rumunijoje) arba Burgenlando žemės kroatams (-ėms) (Austrijoje).

Teisiškai neprivalomi, tačiau kaip aukštesnė direktyva galioja šie JTO dokumentai: visuotinė žmogaus teisių deklaracija 1948 m. ir darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 su 17 tikslų (darnaus vystymosi tikslai). Abiejuose dokumentuose rašoma apie lygias visų žmonių teises ir gerą gyvenimą visiems žmonėms.

Šiuose 17 darnaus vystymosi tiksluose su jiems priklausančiais 169 uždaviniais yra pabrėžiama įvairovės suvokimo švietimo svarba. Tai yra:

Tikslas 1.2. Iki 2030 metų ne mažiau kaip per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis.

Tikslas 2.1. Iki 2030 metų panaikinti badą ir užtikrinti visiems žmonėms, ypač neturtingiesiems ir asmenims, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant kūdikius, galimybę gauti saugaus, maistingo ir pakankamai maisto visus metus.

Tikslas 3.8. Pasiekti visuotinę sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį, įskaitant apsaugą nuo finansinės rizikos, galimybę gauti kokybiškas būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas bei saugius, veiksmingus, kokybiškus ir pasiekiamus būtiniausius vaistus ir vakcinas.

Tikslas 4.7. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais.

Tikslas 5.1. Panaikinti visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją.

Tikslas 8.5. Iki 2030 metų pasiekti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą visoms moterims ir vyrams, įskaitant jaunus žmones ir žmones su negalia, taip pat vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.

Tikslas 10.2. Iki 2030 metų suteikti galimybę ir skatinti socialinę, ekonominę ir politinę visų žmonių įtrauktį, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, negalią, rasę, etniškumą, kilmę, religiją, ekonominę ar kitą padėtį.

Tikslas 16.b. Skatinti priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi skirtus nediskriminacinius įstatymus ir politiką.

(Šaltinis: Bundeskanzleramt Österreich, 2019)

JTO dokumentai ir priemonės yra puikus pagrindas šiems tikslams įgyvendinti, tačiau, kad panaikinti diskriminaciją reikia sociopolitinių pakeitimų. Kiekvienam žmogui turi būti užtikrintos lygios teisės ir laisvės ( Scherr 2016).

Norint sumažinti diskriminaciją yra svarbūs antidiskriminaciniai įstatymai (lygių galimybių įstatymas ir kiti panašūs įstatymai ES šalyse), pagalbos punktų įrengimas, švietėjiškos akcijos, įvairovės supratimą ugdanti pedagogika mokykloje ir už mokyklos ribų (Scherr 2016). Toliau pereisime prie migracijos temos " Kultūrinė, etninė ir religinė įvairovė".