3.1 Diskriminacijos pakopų diagrama
Lyties ir seksualumo idėjos ir sąvokos visada turi ką nors bendra su socialinės galios santykiais, kultūrinėmis normomis ir socializacija ir yra nuolat kinta. Pavyzdžiui, moterys prieš 102 metus neturėjo teisės balsuoti. Lyties ir seksualinės įvairovės tema daugiausia siejama su patriarchalinės diskriminacijos formomis, diskriminacija dėl lyties, seksizmu, homofobija, priešiškumu transeksualams bei seksualiniu smurtu.
Patriachalinės ir seksistinės diskriminacijos pagrindas yra mintis, kad gali būti tik dvi lytys (vyrai arba moterys) (biseksualus lyčių ir lyčių skirtumas) ir kad vyrai ir moterys turi geisti vienas kito (heteronormatyvumas) (plg. Butler 1990). ; Rich 1980/1993). Patriarchija ir seksizmas kaip galios santykiai struktūriškai suteikia privilegiją vyrams šioje lyčių hierarchijoje, palyginti su moterimis, kurios laikomos nepilnavertėmis (de Beauvoir 1985; Kerner 2014). Moterys ir žmonės, kurie patenka į lyčių įvairovės spektrą ar nesilaiko dviejų lyčių normų, yra struktūriškai nuvertinti ir diskriminuojami, todėl dažnai taip pat kenčia nuo psichologinio ir fizinio smurto.
Kalbant apie seksualinę įvairovę, tarp žmonių, neatitinkančių heteronormatyvumo (pvz.: yra lesbietės, gėjai, biseksualai, panseksualai, queer lyties atstovai, aseksualai ir t.t.), vis dar egzistuoja plati struktūrinė diskriminacija, išankstiniai nusistatymai, nuvertinimas ir teisinė bei socialinė nelygybė, (žr. Debus / Laumann 2018). Pastaraisiais metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra nustatė, kad LGBTIQ+ bendruomenės žmonės (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai, interseksualūs asmenys) yra diskriminuojami, puolami verbaliai ir fiziškai visais socialiniais ir ekonominiais lygmenimis ir didžioji jų dalis nesugeba viešai pasirodyti bijodami neigiamų padarinių.
