3.3.1 Smurtas prieš moteris
Fizinis smurtas prieš moteris
Remiantis 2013 m. ES tyrimu (metų laikotarpyje prieš apklausą) visoje ES apie 13 milijonų moterų patyrė fizinį smurtą. Tai sudaro 7% moterų nuo 18 iki 74 metų (žr. FRA, 2014). Fizinis smurtas suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, spardymas, smaugimas, sužeidimas, nužudymas (plg. Bff, 2019). Vokietijoje šalies mastu atliktame tyrime 37% apklaustų moterų nurodė patyrusios fizinį smurtą, 50,2% tai padarė partneris. 30,1% teigė, kad smurtautojas buvo šeimos narys, o 71% buvo sužeista savo namuose (plg. Bff, 2019). Europos Komisijos apklausos duomenimis, 74% apklaustų asmenų teigė, jog smurtas šeimoje prieš moteris jų šalyje yra plačiai paplitęs, o smurtas šeimoje prieš vyrus buvo 29 proc. (Žr. Europos Komisija, 2016). 2019 m. Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje iš viso patyrė 9283 asmenys, 77% moterys, 23% vyrų, nukentėjo 982 vaikai.
Smurtas šeimoje dažniausiai naudojamas namų aplinkoje, pvz.: santuokoje. Smurtas dažnai yra sudėtingas seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto veiksmų tarpusavio sąveika. Smurtinis elgesys naudojamas parodyti jėgą, siekiant kontroliuoti, pvz.: grasinimai, pažeminimas, socialinė izoliacija, sumušimas, seksualinė prievarta (plg. Bff, 2019).
Beveik visi respondentai (96%) ES apklausoje nurodė, kad smurtas prieš moteris nėra priimtinas, tik 2% apibūdintų tai kaip priimtiną tam tikromis aplinkybėmis. Didžioji dalis respondentų (86 proc.) manė, kad smurtas šeimoje yra nepriimtinas ir visada turėtų būti baudžiamas pagal įstatymus, o 12 proc. mano, kad smurtas šeimoje ne visada turėtų būti baudžiamas pagal įstatymą - taip galvojo daugiausia apklaustųjų Latvijoje, Nyderlanduose ir Slovakijoje. Nei vienoje šalyje daugiau nei vienas procentas respondentų nemanė, kad smurtas šeimoje prieš moteris būtų priimtinas bet kokiomis aplinkybėmis. Tačiau Lenkija ir Slovakija buvo vienintelės šalys, kuriose bent vienas iš dvidešimties respondentų smurtą šeimoje tam tikromis aplinkybėmis įvertino kaip priimtiną (žr. Europos Komisiją, 2016). Buitinį smurtą prieš vyrus respondentai vertino panašiai, čia taip pat dauguma mano, kad tai nėra priimtina ir už tai visada baudžiama pagal įstatymą. Austrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje 6% respondentų nurodė, kad smurtas šeimoje prieš vyrus tam tikromis aplinkybėmis yra priimtinas.
Seksualinis smurtas prieš moteris
Apskaičiuota, kad ES 3,7 mln. moterų patyrė seksualinį smurtą, įskaitant privertimą santykiauti, seksualinį priekabiavimą ir seksualinį pasinaudojimą. Viena iš penkių moterų buvo prievartaujama nuo 15 metų. Tyrimo metu 5% dalyvių teigė, kad buvo priverstos lytiškai santykiauti, o 6% sutiko lytiškai santykiauti, nes bijojo, kas gali nutikti, jei jos atsisakytų (žr. FRA, 2014).
2016 m. Europos Komisijos atlikta apklausa rodo, kad maždaug kas penktas respondentas mano, kad nukentėjusieji yra atsakingi už savo veiksmus, suformuluoja įtarimus, perdeda ar net išprovokuoja smurtą. Respondentai iš Rytų Europos šalių dažniau laikėsi šios nuomonės. Lytiniai santykiai be sutikimo gali būti pateisinami ketvirtadaliui apklaustųjų, jei, pavyzdžiui, atitinkamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. 10% respondentų buvo nuomonės, kad seksualių drabužių naudojimas ar aiškaus "ne" nepasakymas, ar nesugebėjimas aiškiai pasipriešinti yra pateisinimas (žr. Europos Komisija, 2016).
Šis požiūris yra nepaprastai pavojingas, nes nesvarbu, ar auka vartojo alkoholį, vartojo narkotikus ar dėvėjo atvirus drabužius, tačiau jai nedavus sutikimo, tai yra laikoma prievarta. Be to, nėra jokio seksualinio smurto provokavimo nei dėl elgesio, nei dėl aprangos. Svarbu pasakyti, kad negali būti jokios seksualinės provokacijos, asmuo arba sutinka, arba ne. Daugelis išprievartavimų įvyksta ne dėl išorinių veiksnių, aplinkybių, dažniausiai nukenčia pažeidžiamų grupių asmenys. Prievartautojas išsirenka asmenį, kuriuo jis lengvai galėtų pasinaudoti. Aukos nesugebėjimas apsiginti taip pat nėra pateisinimas lytiniams santykiams be sutikimo. Tokioje bauginančioje situacijoje nėra neteisingos ar netinkamos reakcijos, dažnai nukentėjusieji būna tokie išsigandę, kad tiesiogine to prasme sustingsta iš baimės. Tai nevalinga ir natūrali kūno reakcija, kurios metu neįmanoma apsiginti ar pasakyti ne. Kai kurie nesigina, kad padarytas smurtas būtų kuo mažesnis (žr. Seksualinis smurtas, 2019).
Bendra statistika Europos Sąjungoje rodo, kad kas trečia moteris nuo 15 metų yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Daugiau nei pusė moterų, kurios patyrė partnerių seksualinį smurtą, pranešė apie tokius įvykius. Maždaug trečdalis nukentėjusiųjų nuo smurto partnerystėje ir ketvirtadalis nukentėjusiųjų nuo kitų žmonių smurto kreipėsi į policiją įvykus sunkiam nusikaltimui. Šių skaičių skirtumą galima paaiškinti dėl pakartotinių smurto veiksmų partnerystėje. Kitų žmonių smurtas (ne partnerio) dažniausiai būna vieną kartą ir dažniausiai nebepasikartoja. Maždaug ketvirtadalis į policiją ar kitą įstaigą nesikreipia iš gėdos. Didžiajai daliai nukentėjusiųjų būtų buvę svarbu po incidento sulaukti palaikymo, paramos, norėtų būti apsaugoti ar gauti kitą praktinę pagalbą (žr. FRA, 2014).
Seksualinis priekabiavimas prie moterų
Kiekvienas asmuo turi savo supratimą, kas yra seksualinis priekabiavimas. Tai yra subjektyvus dalykas. Tai priklauso nuo esamų kultūrinių ir socialinių vertybių bei normų, taip pat požiūrio į lyčių vaidmenis ir elgesio su kita lytimi (žr. FRA, 2014). Seksualiniu priekabiavimu dažniausiai laikoma pvz.: švilpavimas, komentarai apie išvaizdą ar figūrą, nepadorūs juokeliai ar „atsitiktiniai“ prisilietimai, kūno lietimas (plg. Bff, 2019). Apskaičiuota, kad ES seksualinį priekabiavimą patyrė nuo 83 iki 102 milijonų moterų nuo 15 metų amžiaus. Dauguma moterų teigė, kad prie jų priekabiavo nepažįstami ir pažįstami asmenys, taip pat ir bendradarbiai (žr. FRA, 2014).
Psichologinis smurtas prieš moteris
Remiantis ES apklausa, 43% apklaustųjų patyrė psichologinį smurtą partnerystėje. Tai gali būti pažeminimas, draudimas išeiti iš namų ar įkalinimas namuose, grasinimas. Be psichologinio smurto nemažai moterų patyrė ir fizinį, ir (arba) seksualinį smurtą. Galima būtų nustatyti ryšį tarp partnerio alkoholio vartojimo ir psichologinio smurto naudojimo: kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo dažniau psichologiškai smurtaujama (žr. Europos Komisija, 2016).
Be demonstruojamų fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto formų, yra ir kitų smurto formų prieš moteris. 18% moterų nuo 15 metų amžiaus ES buvo persekiojamos (žr. FRA, 2014). Tai yra apie 9 milijonai moterų Europos Sąjungoje. Persekiojimas (stalking) yra vadinamas tyčinis ir nuolatinis asmens persekiojimas ir priekabiavimas ilgesnį laiką. Dėl persekiojimo dažniausiai nukenčia moterys, dauguma persekiotojų yra buvę partneriai (-ės), kurie gali būti iš įvairių socialinių sluoksnių ir skirtingo amžiaus. Priekabiavimu laikomi persekiojami veiksmai, pvz. pakartotini skambučiai bet kuriuo dienos ar nakties metu arba pranešimai autoatsakiklyje. Asmens persekiojamas įprastais jo maršrutais, pvz. einant į darbą ar namo, asmens stebėjimas prie namų ar darbo taip pat laikomas persekiojimu. Į šią kategoriją taip pat patenka nepageidaujamos dovanos ar masinis laiškų, el. laiškų ar SMS siuntimas (plg. Bff, 2019). Dar labiau išskiriamas kibernetinis persekiojimas, t.y. nuolatinis kontaktavimas socialiniuose tinkluose arba netgi asmeninės informacijos apie asmenį skelbimas prieš jo valią (plg. Bff, 2019). Internetinėje erdvėje dažniausiai yra persekiojamos jaunos moterys. 4% visų 18–29 metų moterų patyrė kibernetinį persekiojimą - tai sudaro apie 15 milijonų moterų visoje ES. Kas penkta moteris yra patyrusi persekiojimą dviejų metų laikotarpyje, apie tris ketvirtadalius persekiojimo atvejų nebuvo pranešta policijai (žr. FRA, 2014).
Smurto prieš moteris pasekmės
Smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių ir žmogaus orumo pažeidimas, taip pat didelė socialinė ir sveikatos problema (žr. PSO, 2013). Tiesioginės pasekmės, tokios kaip ŽIV ar kitų lytiniu keliu plintančių ligų plitimas, sužeidimai ar mirtis užpuolimo metu, nėra neįprastos. Sveikatos ir psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar savižudybės, piktnaudžiavimas alkoholiu ir savaiminis abortas, t. Y. Abortas ar persileidimas be medicininės pagalbos, kurį atliekamas pačiū, taip pat yra smurtinių išgyvenimų pasekmės. Psichologiniu lygmeniu žmonės patiria stresą, nerimą ir izoliaciją dėl patirto trauminio streso. Traumos patiriant smurtą, tokios kaip smūgiai, taip pat būna dažni. Ypač galvos, kaklo ir veido sužalojimai dažniausiai būna padaromi nusikaltėlių, po to sulaužyti kaulai ar genitalijų sužalojimai (žr. PSO, 2013).
Santrauka
35% apklaustųjų patyrė smurtą iki 15 metų. Apie 21 mln. moterų patyrė seksualinę prievartą ar patyrė seksualinį incidentą. Vidutiniškai 27% moterų patyrė fizinį smurtą iš suaugusiųjų ir maždaug 10% moterų patyrė psichologinį smurtą iš suaugusiojo šeimos nario (žr. FRA, 2014). Įvairūs tyrimai rodo, kad smurtas prieš moteris yra plačiai paplitęs reiškinys. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytos ES piliečių teisės ir pareigos bei šių pagrindinių teisių apsauga. Programa „Daphne“ skatina vaikus, jaunimą ir moteris apsaugoti nuo visų formų smurto. Programoje siekiama skirtingų tikslų, o skirtingi dalyviai ir organizacijos yra sujungtos į tinklą ir remiamos (žr. Europos Komisija, 2019).
