Įvairovės suvokimo ugdymo vadovas

3.3.3 Lyčių įvairovė

Lytis apima šiuos tris pagrindinius lygmenis (plg. KJR o.J.):

  • Biologinė lytis arba kūno lytis remiasi išimtinai fizinėmis savybėmis. Jos priskiriamos vyriškajai ar moteriškajai lyčiai. Tačiau, pavyzdžiui, interseksualūs žmonės turi tiek moterų, tiek vyrų seksualines savybes.
  • Lyties tapatumas apibūdinantis asmens vidinį žinojimą, suvokimą, kad jis priklauso tam tikrai lyčiai. Lemiamas veiksnys yra savęs suvokimas, pagal kurį asmenys gali save priskirti transseksualams arba cis lyties atstovams.
  • Lyties išraiška yra susijusi su socialine lytimi, apranga, lyčių vaidmenimis, įpročiu ir tt. Tam tikrą visuomenės elgesį apibūdina kaip tipišką vyrui ar moteriai.

Lyties socializacija ir "Doing" lytis

„ Doing lytis“ reiškia nuolatinį lyčių vaidmenų, dvigubos lyties ir vyraujančių vyriškumo ar moteriškumo sampratos kūrimą (žr. De Beauvoir 1985). „Doing Gender“ kalbama apie lyčių socializaciją ir lyčių vaidmenų mokymąsi bei nuolatinį kartojimą iš tėvų, darželio, mokyklos, kolegų, žiniasklaidos, reklamos ir pan.

Iškart po vaiko gimimo arba dar ir prieš užduodamas klausimas „ar tai berniukas, ar mergaitė?“ (Plg. Butler 2004). Naujagimiui suteikiamas berniuko ar mergaitės vardas, į jį kreipiamasi ir auginamas kaip mergaitė ar berniukas. Taip pat dažnai siūlomi rožinės arba mėlynos spalvos drabužiai ir žaislai, raštinės reikmenys ir kosmetikos gaminiai. Žaislai ir pomėgiai ar sportas vis dar yra siūlomi, reklamuojami ar draudžiami atsižvelgiant į lytį (žr. West / Zimmerman 1987, 125-151).

Dauguma mergaičių yra paruoštos vėlesniam motinos vaidmeniui su lėlėmis, kepsninėmis ir miniatiūrinėmis virtuvėmis. Jie yra auklėjami, puoselėjami, tarpininkaujantys ir empatiški, taip pat laikosi esamų heteronormatyvių grožio idealų, kad būtų seksualūs ir liekni. Lyties vaidmenų neatitinkančioms mergaitėms yra greitai nubrėžiamos ribos.

Tuo pačiu metu daugelis berniukų su ekskavatoriais, automobiliais, amatininkų suoliukais ir techniniais žaislais, taip pat ir sporto rūšimis yra pasirengę ankstyvam vėlesniam profesiniam gyvenimui, kad galėtų domėtis technika ir amatais, taip pat užsispyrimu, stiprybe, konkurencija ir karjera. Berniukams, kurie neatitinka vyriškumo idėjos, kurie verkia arba yra švelnūs, laikomi kad jie nėra „tikras berniukas“ ar kad jie yra gėjai (žr. Lygį / Debusas 2012, 27–42).

Būti gėjumi - tai turėti neigiamą įvaizdį, jie yra išjuokiami ir nuvertinami. Vaikinų ir vyrų siekis būti stipriems atsispindi ir didėjančiame kūno ir raumenų tobulinimo kulte.

Tokiu būdu mes mokome savo lytinės tapatybės ir su ja susijusio lyčių vaidmens, elgesio ir partnerystės bei šeimos modelių ir pan. nuo mažens (žr. Lygį / Debus, 2012, 27–42). Lyčių poreikis sukelia didžiulį spaudimą kiekvienam, kad jis atitiktų vyriškumo ir moteriškumo pavyzdžius (darnos spaudimas), net jei labai nedaug žmonių (nori) įvykdo vaidmens stereotipus (žr. Lygį / Debus 2012, 27–42). Šis lytinio vaidmens spaudimas ir su juo susiję moteriškumo ir vyriškumo grožio idealai gali sukelti plačiai paplitusius valgymo sutrikimus, kūno formų sutrikimus, kenkimą sau, depresiją, padidėjusį alkoholio ir narkotikų vartojimą, baimę, vienišumą, pablogėjusius akademinius rezultatus ir savižudybę. Kyla klausimas, kodėl moterys ir vyrai turi būti tokie, kodėl ne kiekvienas gali būti skirtingas savaip ir kodėl lytis iš tikrųjų yra tokia svarbi Vakarų visuomenėse. Taip pat kyla klausimas, ar yra tik dvi lytys.

Lyčių įvairovė - interseksualumas

Žmonės, gimę su biologinėmis tiek vyriškomis, tiek moteriškosiomis lyties ypatybėmis, yra vadinami interseksualais arba hermafroditais. Mes vartojame terminą interseksualumas, kurį vartoja ir pati bendruomenė.

Skaičiai, kiek yra interseksualių naujagimių, yra skirtingi. Interseksualumas yra įvairių formų. Dėl skirtingų duomenų rinkimo būdų įvairiuose šalyse ir daugybės neregistruotų atvejų sunku pateikti tikslų tokių žmonių skaičių. Plačiai paplitęs skaičius - 1 iš 1000 naujagimių kasmet yra interseksualus . Apytiksliai 100 000 interseksualių žmonių gyvena Vokietijoje. 2000 m. atlikta Anne Fausto-Sterling studija nustatė, kad maždaug 1,7% žmonių visame pasaulyje gimsta su skirtingais lyčių požymiais (žr. „Amnesty International 2017“). Svarbu, kad interseksualumas nėra liga, o visiškai natūralus biologinis lyties variantas. Lietuvoje vienas iš 2000 vaikų gimsta neaiškios lyties, turėdamas vyriškų ir moteriškų chromosomų ir dvejopus lytinius organus. 1,7 proc. visų Lietuvos gyventojų yra interseksualūs.

Interseksualių žmonių diskriminacija - lyties keitimo operacija

Interseksualiems naujagimiams dažnai atliekamos operatyvios lyties keitimo operacijos kūdikystėje min. 21 ES valstybėje, kurios nėra mediciniškai būtinos ir dėl kurių paprastai neprašoma sutikimo iš pacientų atstovų (žr. Hoenes / Januschke / Klöppel 2019; Klöppel 2017). Dažnai gydytojai (-os) daro spaudimą tėvams sutikti su tokia operacija (FRA 2015). Šios operacijos, kurios nėra mediciniškai būtinos, dešimtmečius buvo kritikuojamos tarptautiniu mastu kaip masiniai žmogaus teisių pažeidimai, nes jos pažeidžia nukentėjusiųjų teisę į fizinį ir psichinį neliečiamumą bei JT vaiko teisių konvenciją (žr. Etikos tarybos 2012 m.; Intersexual People eV / Humboldt Law Clinic Berlin, 2011; Plett 2003). a/ b; Voss, 2012, 2014). Lyties keitimo operacijos be nukentėjusiųjų sutikimo dažnai palieka randus, skausmą, prarandamas jautrumas. Traumos, gydymo hormonais problemos ir pakartotinės operacijos nėra neįprastos (žr. Hoenes / Janusche / Klöppel 2019; Klöppel 2017). Daugelis interseksualių žmonių visą gyvenimą kenčia nuo operacijų padarinių, tačiau taip ir nesusitapatina su lytimi, kuri jiems buvo priskirta operacijos metu (žr. Hoenes / Janusche / Klöppel 2019; Klöppel 2017).

Europos Parlamento sprendimas 2018 m. pabaigoje „dėl interseksualių asmenų teisių“ griežtai smerkia lytinių organų normalizavimo operacijas ir gydymą (2018/2878 (RSP). Valstybių narių prašoma priimti tokius įstatymus kaip Maltoje ir Portugalijoje, kurie aiškiai draudžia nepageidaujamas operacijas su interseksualiais žmonėmis. Vietoj to interseksualūs vaikai ir jų tėvai turėtų būti teisingai konsultuojami ir apsaugoti nuo diskriminacijos. Praėjusiais metais Vokietijoje vyriausybės koalicija pateikė įstatymo projektą dėl tokių operacijų draudimo, kuris šiuo metu yra svarstomas. Lietuvoje įstatymiškai interlyčiams naujagimiams atliekamos medicininės ir (ar) chirurginės procedūros nėra relamentuojamos nei įstatymu, nei poįstayiminiais teisės aktais. Sprendimai yra priimami remiantis medikų rekomendacijomis ir tėvų sutikimu.

Teisinis lyčių įvairovės pripažinimas - trečioji lytis

Siekdamas pripažinti lyčių įvairovę teisiniu lygmeniu Vokietijoje 2017 m. spalio mėn. Federalinis konstitucinis teismas nusprendė, kad be vyriškos ir moteriškos lyties turi būti įteisinta trečioji lytis. Tikslas yra sumažinti esamą teisinę diskriminaciją dėl lyčių įvairovės (žr. „Buverf 2017“). 2019 m. sausio mėn. buvo priimtas įstatymas, kuriuo nuspręsta įteisinti trečiąją lytį „kita“ (PStG 22 straipsnio 3 dalis). Įstatymu siekiama leisti interseksualiems asmenims pasikeisti vardą ir statusą asmens dokumentuose. ES įstatymas dėl trečiojo asmens lyties pripažinimo yra išimtis, tačiau mažiausiai keturiose valstybėse narėse (Danijoje, Islandijoje, Maltoje ir Portugalijoje) naujagimiai gali būti registruojami kaip neutralūs lyčių aspektu, o dvejose šalyse (Vokietijoje ir Austrijoje) galima registruoti kaip "kita" (žr. FRA 2015). Likusiose ES šalyse teisiškai pripažįstami tik vyrai ir moterys. Lietuvoje trečiasis lyties įrašas neegzistuoja, asmens tapatybės dokumentuose turi būti įrašytas arba MOT/ F arba VYR/M įrašas, šis įrašas lemia ir asmens kodą.

Lyčių įvairovė - transseksualai / nebinarinės lyties asmenys

Lyčių įvairovė akivaizdi ir tuo, kad daugelis žmonių visame pasaulyje nesusitapatina su lytimi, kuri jiems buvo paskirta gimus. Žmonės, kurių lytinė tapatybė gimimo liudijime nesutampa su lytimi, vadinami trans * žmonėmis / transseksualais / transseksualais / ne dvejetainiais žmonėmis ar lyties atstovais. Mes naudojame terminą „Trans *“, nes jį vartoja bendruomenė.

Daugelis trans * žmonių norėtų, kad į juos būtų kreipiamasi kitu vardu, įvardžiu ir kitu kreipiniu, nei nurodyta gimimo liudijime. Kai kurie trans * žmonės nori pritaikyti savo fizinę lytį prie suvokiamos lyties, naudodamiesi hormonų gydymu ir chirurgija, kad visuomenėje jie būtų suvokiami taip, kaip jaučiasi. Tačiau daugelis trans * žmonių neturi sveikatos draudimo ar neturi finansinių galimybių naudotis tokiomis medicininėmis priemonėmis kaip gydymas hormonais ir chirurgija (žr. „Fütty 2019“). Pagal šiuo metu galiojančias gydymo gaires Vokietijoje reikalinga transseksualumo diagnozė, mažiausiai 12 mėnesių terapija, kasdienis testas ir kelios psichiatrinės ataskaitos. Šios griežtos ir patologizuojančios gairės apsunkina daugelį translyčių žmonių, nes yra nedaug ekspertų, galinčių suteikti kompetentingų patarimų (plg. „Bundesvereinigung Trans * e.V. 2017“). Taip pat Šveicarijoje būtina diagnozuoti transseksualumą, kad sveikatos draudimo įmonė sumokėtų už norimą gydymą (žr. „Transgender Network Switzerland 2016“). Lietuvoje lyties keitimo operacijos leidžiamos tik užsienyje. Po operacijos asmens tapatybės dokumentų ir gimimo liudijimų pakeitimų reikia kreiptis į nacionalinį teismą (žr. FRA 2015). Reikėtų pažymėti, kad galimybė dalyvauti lyčių lygybės operacijose ES tebėra problemiška arba neįmanoma, ir tai yra didelė našta daugeliui trans * žmonių.

Teisinis lyčių įvairovės pripažinimas - transseksualų įstatymai ir diskriminacija

Daugelyje ES šalių yra įstatymų, leidžiančių tam tikrais atvejais transseksualiems žmonėms pasikeisti vardą ir lytį asmens tapatybės dokumentuose (statuso pasikeitimas). Tai nėra lengva padaryti, nes šiame įstatyme yra nemažai sąlygų.

  • Devyniose Europos šalyse (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Latvijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje) ir 16 pasaulio šalių transseksualai privalo būti sterilizuojami, jei jie nori pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose (pasikeitė statusas) (plg. TGEU 2019). Tai reiškia, kad jie nebegalės turėti vaikų. Tai rodo tiesioginį žmogaus teisės į fizinį neliečiamumą ir šeimą pažeidimą. Vokietijoje iki 2011 m. transseksualai buvo priverstinai sterilizuojami, jeigu norėjo pasikeisti lytį (žr. Federalinio konstitucinio teismo 2011 m.). Po 2017 m. Lietuvoje translyčiai asmenys gali pasikeisti asmens tapatybės dokumentus be jokių privalomų medicininių (chirurginių) reikalavimų, taigi, privalomosios sterilizacijos reikalavimas Lietuvoje nėra taikomas.
  • Vienuolikoje ES valstybių narių transseksualai nutraukia santuoką dėl lyties keitimo dokumetuose (žr. TGEU 2018 a).

Be to, daugelyje ES valstybių narių transseksualai turi praeiti psichiatrinio įvertinimo procesą, kuriame turi būti įrodyta psichiatrinė diagnozė „transseksualumas“, kad dokumentuose galėtų pasikeisti savo vardą ir lytį, (plg. TGEU 2019). Nustačius transseksualumą šie žmonės paverčiami psichiniais ligoniais. Tačiau socialinės lyties identitetas nėra liga, o teisė apsispręsti (žr. Seikowski 2016).

Argentinoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Norvegijoje ir Portugalijoje galioja įstatymai, leidžiantys transseksualams ir nebinarinės lyties žmonėms legaliai pakeisti savo vardą ir lytį be psichiatrinės diagnozės.

Šiuo metu peržiūrimas Vokietijos transseksualų įstatymas. Pokytis būtinas, nes nuo 2018 m. naujame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) TLK ligų kataloge nebebus transseksualumo diagnozės ICD11. Tuo tikslu žmonėms, kurių lytinė tapatybė neatitinka įrašo gimimo liudijime, bus žymima kategorija „lyčių neatitikimas“. Lyčių neatitikimas yra ne psichiatrinė diagnozė, o kategorija, užtikrinanti trans-specifines sveikatos paslaugas, tokias kaip hormonų terapija ir chirurgija (plg. „Deutsche Aidshilfe 2018“).

Transseksualų, interseksualų ir nebinarinės lyties asmenų diskriminacija

Apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties yra įtvirtinta ES kovos su diskriminacija teisės aktuose. Tačiau ši apsauga valstybėse narėse vykdoma skirtingai, o apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties tapatybės nėra aiškiai minima. Tik šešios ES valstybės narės ėmėsi tinkamų priemonių, kitose šalyse trans * žmonės yra apsaugoti nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Beveik visos ES valstybės narės yra įsteigusios lygybės užtikrinimo įstaigas, kad užtikrintų LGBTIQ+ asmenų apsaugą ir kovotų su diskriminacija. Tačiau tyrimai rodo, kad apsauga nuo diskriminacijos, taip pat nuo išpuolių, neapykantos ir smurto dar nėra pakankama (plg.

Transseksualai, interseksualai ir nebinarinės lyties asmenys negali pasirinkti savo lyties, todėl yra struktūriškai diskriminuojami. Jie padaromi nematomais, dažnai oficialiai neegzistuoja, t.y. jie nėra rodomi statistikoje, kreipiniuose, formuliaruose, ignoruojami instituciniame lygmenyje, pvz.: darželyje, mokykloje, profesiniame gyvenime ir t.t. (žr. „Kalkum“ / „Otto 2017“).

Transseksualai, interseksualai ir nebinarinės lyties asmenys kenčia ir nuo kasdienės tarpasmeninės diskriminacijos, atskirties ir nepripažinimo. Pvz.:, paprastai į juos kreipiamasi ne tuo vardu ar įvardžiu. Kasdienį žodinį ir fizinį smurtą jie patiria eidami į viešąjį tualetą, persirengimo kambariuose, mokykloje, darbe ar šeimoje. Kasdieninė rutina tampa pagrindine kliūtimi (žr. „Kalkum / Otto 2017“). Taip pat labai plačiai paplitusi transseksualų, interseksualų ir nebinarinės lyties asmenų diskriminacija darbo rinkoje (žr. Whittle iš viso 2012).

To rezultatas yra padidėjęs nedarbas, skurdas, izoliacija, sveikatos problemos, depresija ir smurtas prieš transseksualius, interseksualius ir nebinarinės lyties asmenis. Tuo pačiu metu jie yra struktūriškai diskriminuojami ir negauna socialinių paslaugų, pvz.: bedarbio pašalpos, paramos benamiams, taip pat nesuteikiama pagalba smurto atvejais. Jie dažnai kaltinami seksualiniais ir kriminaliniais nusikaltimais, iškrypimu (žr. Fütty 2019, 115–134).

Transfobija / priešiškumas transseksualams bei interseksualams

Transfobija / priešiškumas transseksualams bei interseksualams reiškia žmonių, neatitinkančių vyraujančių vyriškumo bei moteriškumo normų, atmetimas, nuvertinimas ir priešiškumas jiems (plg. Fuchs et al 2012: 8; KJR o.J.). Priešiškumas transseksualams bei interseksualams nėra baimės išraiška, greičiau - išankstiniai nusistatymai, nuvertinimas ir neapykanta žmonėms, kurie yra transseksualūs, interseksualūs ar nebinarinės lyties. Jis gali pasireikšti žodiniu ir psichologiniu smurtu, žodine prievarta, išjuokimu, žvilgsniu, atribojimu, bausmėmis, fiziniu ir seksualiniu smurtu (įskaitant išprievartavimo ar mirties grėsmę) (žr. 2019 m. Fütty).

Santrauka

Šiame skyriuje buvo pristatyta lyčių ir seksualinės įvairovės dimensija. Dabartinė diskriminacija ir smurtas prieš moteris buvo pabrėžti ir įtraukti į lyčių ir seksualinės įvairovės aspektus. ES lyčių lygybės srityje yra daug teigiamų teisinių ir socialinių pokyčių. Tam tikru mastu tai taip pat taikoma lyties ir seksualinės įvairovės srityje, tačiau vis dar egzistuoja plataus masto diskriminacija ir dar reikia daug nuveikti, kad būtų de facto pripažinimas, įtraukimas ir lygios teisės visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų lytinės tapatybės ir seksualumo.