4.3.4 Benamystė
Nepaisant socialinių garantijų ES didėjo benamių skaičius. To priežastis yra finansinė krizė, t.y. socialinių paslaugų mažinimas, Europos valiutos fondo taupymo programa, todėl mažiau lėšų skiriama prevencijai ir paramai (Europäische Union, 2015). Skaičių didėjimo priežastis yra ir dėl to, kad socialinė pagalba atskirose šalyse yra teikiama skirtingai (skiriasi dydis, laikotarpis ir t.t.)
Benamystės priežastys yra įvairios. Struktūriniame lygmenyje randasi bedarbystė, skurdas, socialinių būstų trūkumas, didelės nuomos kainos, ypač didžiuosiuose miestuose. Asmeninės priežastys yra įvairios gyvenimo krizės (pvz. darbo netekimas, išsiskyrimas ar mirtis), sunkios ligos, šeimyninės krizės, skolos. Taip pat diskriminacija bei valstybės paramos trūkumas gali būti to priežastis (Europäische Union, 2015).
Benamių grupė per pastaruosius metus keitėsi. Prie jų prisideda vis daug jaunų žmonių ir vaikų, taip pat kitos diskriminuojamos grupės, kaip pvz.: romų tautybės žmonės. Dažniausiai tam tikros diskriminuojamos grupės, kurios pastoviai gyvena toje šalyje, turi struktūrinės diskriminacijos problemų ieškant gyvenamojo būsto ir šios grupės žmonės greičiau gali tapti benamiais. Moterys ir šeimos taip pat labiau rizikuoja tapti benamiais. Europos Komisijos tyrime apie mobilumą, migraciją ir skurdą 2014 m. benamystė skirstoma į keturias sritis:
- Žmonės be stogo virš galvos, kurie gyvena gatvėje arba prieglaudoje. Tai yra pats ekstremaliausias benamystės variantas, nes žmogus nebeturi namų nei fizine, nei socialine, nei teisine prasme.
- Žmonės, kurie kaip ir turi vietą gyventi, bet tik laikinai prieglaudoje. Jie patiria atskirtį socialine ir teisine prasme.
- Priverstinis iškeldinimas arba laikinas apsistojimas pas draugus ar gimines reiškia nestabilią gyvenamąją situaciją.
- Žmonės, gyvenantys varganose arba perpildytuose butuose, sveikatai kenkiančiose sąlygose, priklauso žmonių grupei, kurių gyvenamoji situacija yra nepatenkinama.
Benamystės pasekmės yra gyvenimas perpildytuose butuose, kur trūksta švaraus vandens, yra blogos sanitarinės sąlygos ir dėl to rizikuojama susirgti. Asmeniniame lygmenyje benamystė daro neigiamą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat sveikata blogėja dėl sudėtingo prieinamumo prie sveikatos paslaugų. Benamiai dažniausia yra socialiai atskirti. Jiems neįveikiama užduotis susirasti darbą ar butą (Europäische Kommission, 2014). Vaikai, kurie užauga benamių aplinkoje, pasižymi žymiai blogesniu išsilavinimu ir sveikata. Teisine prasme benamiai taip pat yra atskirti nuo darbo rinkos, sveikatos sistemos, socialinės pagalbos, kultūrinių pasiūlymų, nes neturi registruotos gyvenamosios vietos, ko dažnai reikalaujama, norint gauti šias paslaugas (Europäische Kommission, 2014).
