5 Skaitmeninė dimensija
Dėl skaitmenizacijos ir pokyčių visuomenėje, bendruomenėje ir komunikacijoje keičiasi ir diskriminacijos formos. Ši tema yra labai plati ir jos neįmanoma pilnai apžvelgti šiame trumpame aprašyme, tačiau mes negalime jos nepaminėti ir norime atkreipti jūsų dėmesį į vieną iš problemų skaitmeninėje erdvėje: neapykantos kalbą.
Neapykanta internete
Neapykantos kupinų kalbų pavyzdžiai yra seksizmas ir antifeminizmas, antimusulmoniškas rasizmas, antisemitizmas, anticiganizmas, neonacizmas, klasicizmas ir homofobija bei transfobija (žr. No-Hate-Speech.de, 2019). Ir taip greitai paaiškėja: neapykantos kalba vienodai veikia ne visus! LGBTIQ+ (lesbietėms, gėjams, bi, transseksualai (-ės), interseksualai (-ės) ir queer) ypač kenčia nuo neapykantos komentarų. Po to musulmonai (-ės), taip pat mažumos (pvz., sinti tautybės ir romai). Be to, neapykantos kalba taikoma ir tiems, kurie demonstruoja solidarumą su kitais žmonėmis - pasisako, užima poziciją (žr. Europos Taryba, 2011). Skaitmeninimas labai sumažino neapykantos kalbų ir agitacijų prieš asmenis ir visas gyventojų grupes. Nes agitacijos dažnai vyksta anonimiškai (naudojant netikras paskyras / prieigą kitu vardu ar slapyvardžiu), taip pat nepriklausomai nuo laiko ir vietos. Žmonės ir draugijos neprivalo „tam naudoti savo veido“, todėl jie taip pat gali atmesti atsakomybę už paskesnį fizinio smurto, prievartavimo ir net žmogžudystės veiksmus.
Ši su grupe susijusi mizantropija (žr. Groß, E .; Zick, A .; Krause, D. 2012) prieštarauja demokratinei lygybės ir visuotinių žmogaus teisių sampratai ir gali būti požymis, kad visuomenės galios ir diskriminacijos struktūros tebevyksta internete. .
Pavojinga žmogaus ir mašinos sąsaja
Technologija (raktinis žodis: algoritmai) sukuria vadinamąsias aido kameras internete (ypač socialinėse medijose); skaitmeninės erdvės, kuriose žmonės, turintys tą patį ar panašų mąstymą, gauna informaciją iš šaltinių, kurie labiau atitinka jų pasaulėžiūrą. Tokiu būdu žmonės, turintys panašią mąstyseną, gali greičiau ir lengviau rasti šiuos „burbulus“, nepriklausomai nuo vietos ir laiko, anonimiškai, o tie, kurie mąsto kitaip, tokiu būdu socialinis dialogas iš skirtingų pozicijų yra blokuojamas ir pan. (Plg. Brodnig, 2016). Deja, emocionalizavimas taip pat reiškia, kad mes nebekontroliuojame informacijos taip kritiškai ir greičiau dalijamės komentaru ar „patinka“ („Angry people click more!“) (Plg. Brodnig, 2018). Šį aukštą sąveikos lygį savo ruožtu mėgsta algoritmai, veikiantys fone. Kitaip tariant: Jei (socialinės žiniasklaidos) įrašas turi daug teigiamų įvertinimų, komentarų ar dažnai juo dalijasi jūsų pačių puslapyje, jis bus rodomas vis dažniau ir daugiau „Facebook“. Mūsų paieškos algoritmai ir mėgstami filtrai sukuria burbulus, o tai reiškia, kad tam tikra informacija nebėra rodoma. Kitaip tariant, nuomonių įvairovė, būtina demokratijai ir nepriklausomybė nuo žiniasklaidos paslaugų, neegzistuoja.
Melagienos ir provokatoriai (-ės) tarsi variklio paleidimas
Ši spiralė yra ypač problematiška, kai emocionalizuojanti informacija yra iš abejotino šaltinio ar net melagingos naujienos, tai yra, visiškai sugalvota. Tuo laiku, kai post - fakto 2016 m. buvo pasirinkti kaip Tarptautinio žodio metais, ir populiariausias praėjusios JAV rinkimų kampanijos įrašas buvo visiškai klaidingas apgaulė, ši tema įgavo naują prasmę
Melagingi pranešimai poliarizuojasi skylai ir dažnai atspindi žmonių baimes bei priešiškumą. Jie dažnai pateikia kaltus ir paprastus atsakymus. Tai darydami jie sužadina ar sustiprina atmetimą tų, kurie laikomi „kitokiais“ ir „kaltais“, kaip „nusikaltėliais“, „socialiniais parazitais“, „teroristais“ ar „iškrypėliais“ (plg. Brodnig, 2016). Blogiausiu atveju šis atmetimas gali sukelti prievartą - bet kokiu atveju tai trikdo socialinę taiką.
Galiausiai mus veikia dar vienas poveikis: vadinamasis iliuzinės tiesos efektas. Tai teigia, kad kuo daugiau informacijos pakartojama, tuo patikimesnė ji tampa. Taigi klaidingo pranešimo pakartojimas labai lengvai klaidina. Taigi, jei žmonės nuolat skaito teiginį savo aido erdvėse, kuriuos sukuria algoritmai, arba vėl ir vėl gauna tą patį (neteisingą) pranešimą iš skirtingų vietų, tada ši informacija taip pat yra patikima. Jie suteikia jai daugiau tikėjimo ir daro įtaką tam, kaip šis žmogus suvokia pasaulį. Šis efektas dar labiau sustiprėja, jei prie teksto pridedamas atvaizdas ar grafikas, net jei jis buvo laisvai sugalvotas arba dekontekstualizuotas (plg. Brodnig, 2016).
Kontrastrategijos ir judėjimai: žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas
Prie įvade minimų įvairovės suvokimo pedagogikos kompetencijų šiuo metu priskiriama žiniasklaidos kompetencija. Tai susiję ne tik su šaltinio kritikavimu, bet ir su techniniais įgūdžiais (pvz.: suprasti, kaip algoritmai daro įtaką ir kontroliuoja naujienų vartojimą). Kalba eina apie tai, kaip teisingą informaciją atskirti nuo melagienų, kuri galėtų būti naudojama kaip veiksmų pagrindas.
Todėl reikia tokiai informacijai pasipriešinti. Viena iš galimybių tai padaryti yra nurodyti mokiniams (-ėms) šaltinius, kuriuos jie galėtų naudoti. Faktus galima patikrinti specialiuose puslapiuose. Faktų tikrinimas, grafikų ir statistikų analizavimas yra naudingas ir tuo, kad kelia sąmoningumą ir praturtina žinias. Aktyvumas visada yra skatinamas, galbūti jis gali būti judėjimo dalis prieš neapykantos kalbas? Daugiau informacijos apie tai galima rasti internete.
Skaitmeninimo dimensija gali būti vertinama skirtingais lygiais, atsižvelgiant į lytį bei seksualinę įvairovę. Nors techninės ir kompiuterinės profesijos ilgą laiką buvo atimamos iš moterų *, o mergaitės * ir moterys * mokslo ir technikos profesijose dažnai buvo diskriminuojamos ir joms buvo teikiama mažai paramos, nes tai laikoma vyrų sritimi, pastaraisiais metais buvo stiprių pokyčių technikos ir lyties atžvilgiu. Mergaičių dienos mokyklose ir universitetuose (moterų ir mergaičių skatinimo gamtos moksluose programos), taip pat skaitmeninimas mokyklose, ypač kasdienis planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų naudojimas, kai kuriais atvejais - mažų vaikų ar moksleivių, taip pat padidino lyčių lygybę Iš dalies pakeista galimybė naudotis techniniais prietaisais. Dėl to daugelis merginų ir jaunų moterų taip pat turi labai gerus įgūdžius, susijusius su technologijomis, kompiuteriais ir skaitmeniniu pasauliu, nes tai yra daugiau kasdienio naudojimo ir žinių, išmoktų praktiškai ir žaismingai.
Kita vertus, skaitmeniniame amžiuje yra daugiau internete paplitusių seksualinio ir seksualinio smurto formų, kurias galima pastebėti internete, atliekant internetinius lošimus, seksistiniuose įžeidimuose ir pirevartavimo pokalbiuose „Facebook“ komentaruose ar el. laiškuose. Tuo pat metu yra ir daugiau būdu internete kovoti su seksizmu, seksualiniu smurtu, užpuolimais ir prievartavimais bei juos smerkti. To pavyzdys tarptautinė kampanija # Me-Too.
Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau dėmesio skiriama LGBTIQ+ gyvenimo būdui socialinėje žiniasklaidoje, pvz. internetinių pažinčių platformose, tokiose kaip Okcupid, „Facebook“ grupėse ir „YouTube“ vaizdo įrašuose, kuriuose pateikiama informacija apie seksualinę ir lytinę įvairovę. Skaitmeninimas palengvina bendraminčių ir bendruomenių paiešką, ypač LGBTIQ jaunimui iš kaimo regionų, kurie dažnai jautėsi izoliuoti ir vieniši. Taip pat yra tiek daug LGBTIQ jaunuolių, kurie gauna informacijos apie grupinius, laisvalaikio ir pagalbos pasiūlymus.
Kita vertus, Europoje politinės teisės vis labiau mobilizuojamos internete prieš žmones, kurie yra pažymėti kaip „kitokie“, „svetimi“, „sergantys“, „pavojingi“, „iškrypėliai“ ar „nusikaltėliai“. Europoje tai yra žmonės, kuriuos paveikė struktūrinis rasizmas ar islamofobija bei LGBTIQ+ bendruomenė.
