6 Žodynas
„Terminas antisemitizmas šiandien apibūdina visas istorines priešiškumo žydams apraiškas, nors pirmą kartą jis buvo sukurtas 1879 m., siekiant pagrįsti naują moksliškai ir rasiniu požiūriu pagrįstą žydų atmetimo būdą. Šis naujas žodis išreiškia pasikeitusį požiūrį į žydus, kuriuos pirmiausia apibūdina jau ne jų religija, o žmonės, tauta ar rasė “(Bergmann / bpb.de, 2006).
Anticiganizmas yra struktūrinė sinti- ir romų tautybės žmonių diskriminacija ir priešiškumas jiems . Tai priešiškas požiūris į šių tautų gyventojus, jų gyvenimo būdo nepripažinimas ir demonizavimas (plg. Czollek, 2012). Alternatyvūs pavadinimai būtų antiromanizmas, romafobija ar rasizmas prieš sinti- ir romų tautybės žmones (žr. Aljansas prieš anticiganizmą, 2017).
Kaip netipinės įdarbinimo formos yra ne visą darbo dieną dirbantis, terminuotai , savarankiškai dirbantis ir laikiną darbą dirbantis. (plg. Wirtschaft und Schule, 2019).
Švietimas yra vienas iš pagrindinių šaltinių, teikiančių individualias gyvenimo galimybes šiuolaikinėje visuomenėje. Yra nevienodos galimybės gauti išsilavinimą, kuris visų pirma susijęs su struktūriniais trūkumais skurdesnėms gyventojų grupėms, darbuotojams (-oms) ir migrantams (-ėms), kartais ir moterims. Lygios švietimo galimybės visuomenėje yra lygių galimybių pagrindas apskritai (plg. Geißler, 2006).
Cis-socialinė lytis / Cis-vyras / Cis-moteris: cis reiškia šiapus. Cis žmonės yra žmonės, kuriems gimimo metu (gydytojų ir akušerių) priskirta lytis (gimimo liudijime) atitinka išgyvenamą, jaučiamą ir įkūnytą lytį (plg. Fütty 2019; Serano, 2012).
Diskriminacija reiškia nevienodą požiūrį į asmenį ar gyventojų grupę, kuris vykdomas be objektyvių priežasčių (žr. Federalinė antidiskriminacinė agentūra, 2017).
Terminas tautybė yra kilęs iš graikų kalbos „éthnos“ (žmonės). Tai reiškia žmonių grupę, kurią apibūdina jų bendra kilmė, istorija, kultūra, bendri papročiai ir tradicijos, taip pat bendra gyvenvietė. Nesvarbu, ar tokios grupės ar bendruomenės nariai iš tikrųjų yra susiję, ar jie turi ilgą bendrą istoriją. Lemiami veiksniai yra narių savęs suvokimas ir įsitikinimas, kad jie priklauso tokiai bendruomenei (Federalinis politinio švietimo centras, 2016).
Etnocentrizmas yra nesąmoningas polinkis į žmones, kuriems priskirta kitokia kultūra, žiūrėti iš savo grupės („mes sąmonė“) perspektyvos ir padaryti savo įpročius bei normas visų sprendimų etalonu. Jūsų pačių požiūris į dalykus suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas ir pranašumas („visi yra panašūs į mus!“) (Žr. Sielert et al., 2009).
Ženevos pabėgėlių konvencijos 1 straipsnyje pabėgėlis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris dėl savo etninės ar kultūrinės priklausomybės, religijos, tautybės, priklausomybės konkrečiai socialinei grupei ar dėl savo politinių įsitikinimų turi pagrįstą persekiojimo baimę ir siekia nuo jos apsaugos (plg. UNHCR, 2019 m.) )
Lytis yra sudėtinga kelių lygių sąveika (plg. Debus / Laumann, 2018):
Yra skirtingų lyčių ir lytinės tapatybės lygių:
- Registruota lytis: iškart po naujagimio gimimo gydytojai (-os) ar akušerės lytį nustato kaip „vyrą“ ar „moterį“, remdamiesi išoriniais lytiniais organais, ir šis lyties nustatymas įrašomas gimimo liudijime ir vėliau asmens tapatybės dokumentuose ( žr. Fütty, 2019; Butler, 2004).
- Lyties išraiška: lyčių išraiška yra drabužių, plaukų ilgio, veido išraiškų, gestų, elgesio, pomėgių, pomėgių, stiliaus, jausmų ir talentų, kurie paprastai laikomi vyrais ar moterimis, sąveika (Debus / Laumann, 2018).
- Lyčių vaidmuo: nurodo moterų ar vyrų vaidmens visuomenėje ir santykiuose tarpusavyje apibūdinimą. Tai idealiai tipiškos vyriškumo ir moteriškumo sąvokos, kurių dauguma žmonių neatitinka ir kurias sušvelnino feminizmas ir pakeisti užimtumo modeliai (plg. Debus / Laumann, 2018).
- Lyties tapatybė: apibūdina vidinį įsitikinimą priklausyti tam tikrai lyčiai. Žmogaus savęs suvokimas yra labai svarbus. Lyties tapatybė atsispindi cis- arba trans lyties asmenų tapatybėse arba pačių nustatytose tapatumo sąvokose (žr. KjR nd.).
- Lytis / biologinė lytis / kūno lytis: biologinė lytis arba kūno lytis susideda iš skirtingų aspektų derinio. Be lytinių organų lyties (varpos, sėklidžių, epididimio, spermatozoidų latakų, vulvos, klitorio, kiaušidžių, gimdos), kūno lytis apima ir kitus antrinius reprodukcinius organus, chromosomų ar genetinę lytį (chromosomų rinkinį), hormoninę lytį ir lytinių liaukų lytį (lytines liaukas) (plg. Debusas / Laumannas, 2018).
- Inter * (lytis): Inter- reiškia tarp. Žmonės, turintys įgimtų fizinių lytinių požymių, kurie yra būdingi tiek vyrams, tiek moterims (OII, Klöppel, 2019).
- Trans * (žmonės), trans * lytis, genderqueer, trans * vyras, trans * moteris, ne dvejetainis: trans- reiškia už / perėjimas: trans * žmonės yra žmonės, kuriems lytis gimimo liudijimas neatitinka išgyventos, jaučiamos ir įkūnytos lyties (žr. Fütty, 2019).
- LGBTIQ+ yra lesbiečių, gėjų, biseksualų, trans *, inter * santrumpa. Žvaigždutė * skirta simbolizuoti įvairias tapatybės formas (žr. KJR, be datos). (žr. Debus / Laumann, 2018).
Sveikata PSO apibrėžia kaip visiškos fizinės, socialinės ir psichinės gerovės būseną, o ne tik kaip ligos nebuvimą (žr. PSO, 1998)
Įtraukimas: įtraukimas peržengia integracijos sąvoką ir siekia pakeisti esamas sistemas, taip pat fizines ir simbolines socialines struktūras. Įtraukimas reiškia perspektyvos ar paradigmos pasikeitimą: kalbama apie struktūrinius pokyčius, kad visi galėtų dalyvauti. „Įtraukimas į mokyklą yra procesas, kurio metu sprendžiami visų besimokančiųjų poreikių įvairovės aspektai, didinant jų dalyvavimą švietime, kultūroje ir visuomenėje, ir kuris mažina atskirtį ugdyme ir ugdyme“ (UNESCO gairės, 2005, p. 13).
Įtraukimas dažnai tapatinamas ar naudojamas sinonimu su integracija. Tačiau integracija nėra tas pats, kas įtraukimas.
Sąvoka institucinis rasizmas aiškiai parodo, kad rasistiniai mąstymo ir veikimo būdai yra ne tik asmeninio požiūrio į žmones reikalai, bet ir įtvirtinti socialinės sąveikos taisyklėse. Žmonės yra diskriminuojami instituciniu lygmeniu, pvz. politinio dalyvavimo (teisė balsuoti) atveju švietimo sistemoje, darbo rinkoje ir būsto rinkoje (žr. Osterkamp, IDA e.V., 2013).
Integracija: integracija yra apie anksčiau atskirtas ir socialiai atstumtas grupes ar asmenis esamoje sistemoje, pvz. integruoti į esamą mokyklos struktūrą be struktūros pakeitimų. Norėdami tai padaryti, studentai (-ės)turi prisitaikyti prie sistemos, arba jie lieka neįtraukti į ją. (plg. Biewer, 2010).
Klasicizmas apibūdina žmonių diskriminaciją dėl jų padėties visuomenėje. Ypač nukenčia vadinamoji darbininkų klasė ir skurdo klasė (žr. Woytek, 201)
Kompetencijos pagal Weinert apibrėžiamos kaip gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos asmuo turi arba gali išmokti sprendžiant problemą (plg. Hessischer Bildungsserver, 2019)
Kultūrinė tapatybė yra priklausomybės jausmas, pasak Scholz (2008, 35), tai yra „kultūriškai suformuotų vertybių visuma, įskaitant atsirandančią pasaulėžiūrą ir mąstymo būdus, taip pat kultūros formos elgesys ir gyvenimo būdas, apibrėžiantys savo įvaizdį. Formuoti kultūrinę bendruomenę - būtent tautą “. Bendra istorija, vertybės, tradicijos ir religija sudaro tapatybės pagrindą (ten pat). Jei remsitės šiuo apibrėžimu, paaiškėja, kad europiečiai (-tės) turi skirtingą kultūrinę tapatybę, kai kurios iš jų gali būti labai skirtingos. Dėl šios priežasties Europos Konstitucijos 6 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Sąjunga gerbs savo valstybių narių nacionalinį identitetą“.
Asmens vidutinė gyvenimo trukmė apskaičiuojama pagal amžių lemiančius mirtingumo rodiklius, kad būtų galima apskaičiuoti numatomą gyvenimo trukmę gimus ar tam tikrose amžiaus grupėse (žr. RKI, 2019).
„Migrare“ yra lotynų kalba ir reiškia „klajoti“, „judėti“. Migracija yra viršesnė sąvoka klajojimui. Žmonės, kurie išvyksta iš savo gimtosios šalies gyventi kitur, vadinami migrantais (-ėmis). „Imigracija“ reiškia „atvykimas (atkeliavimas)“, „emigracija“ reiškia „išvykimas“ (žr. Schneider ir kt. / Bpb.de, 2019).
Daugiakultūriškumas apibūdina (tariamai) atskirų kultūrų, kurios beveik neturi įtakos viena kitai arba nesusilieja, gretinimą. Kalbama apie kultūrinių skirtumų pripažinimą ir taikų sambūvį (plg. Mabe / bpb.de, 2005)
Vienu metu sergančios kelios lėtinės ligos, t.y nepagydomos ligos, vadinamos daugybine liga. Tai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje (plg. DEGAM, 2017).
Kalbama apie nacionalizmą, kai pernelyg suvokiama savo tautos vertė ir svarba. Nacionalizmas šlovina savo tautą, savo kultūra ir kalbą, kuri laikoma „geresne“, ir menkina kitas tautas. Savo tautą iškelia į viršų (plg. Eckart / bpb, 2011). Tautoje taip pat kuriamas homogeniškumas, kuris išnyksta arba slopina faktiškai egzistuojančią įvairovę. Nacionalizmas dažnai eina kartu su rasizmu.
Spalvotų žmonių sąvoka yra politinis savęs žymėjimas žmonėms, kuriuos paveikė struktūrinis rasizmas: „Spalvoti žmonės (PoC) yra politinis (savęs) pavadinimas, atvira tapatumo kategorija dėl jų odos spalvos, Žmonių, nukentėjusių nuo rasinės diskriminacijos, kalba, vardas, kilmė ir (arba) religija, todėl siūloma alternatyva svetimvardžių etnizavimui “(MRBB 2009–2011, 7; plg. Ha 2007, 31–40).
Terminas populizmas yra kilęs iš lotynų kalbos „populus“ ir reiškia „žmonės“. Tai apima apsimetimą, kad žinai, kas yra geriausia visai visuomenei. Populistai (-ės) pasisako už iš pažiūros paprastus sprendimus, kuriuos ypač palaiko žmonės, kuriuos užvaldo socialinių pokyčių įvairovė (ar tai būtų darbo rinkoje, ar švietimo sistemoje, ar globalizuotoje pasaulio visuomenėje) (plg. Gärtner, 2008).
Paplitimas apibūdina žmonių, kurie, pavyzdžiui, per tam tikrą laiką serga tam tikra liga, skaičių. Kita vertus, dažnis yra naujų atvejų skaičius esamame sergančių žmonių rinkinyje (žr. RKI, 2019).
Daugelyje teisinių tekstų vis dar vartojamas terminas „rasė“, bet su kabutėmis. Dėl istorinio rasinių ideologijų naudojimo nacionalsocializme ir su ja susijusios ideologijos, kad egzistavo biologiškai atskiriamos didesnės ar mažesnės vertės „žmonių rasės“, termino vartojimas kritikuojamas. Federalinės antidiskriminacinės agentūros duomenimis, rasistinės idėjos ir toliau yra įamžintos Vokietijoje (žr. Gensing, 2018). Šiuo metu vietoj „rasių“ vartojamas terminas „kultūros“. Todėl „užsieniečiai“ nėra skirtingos „rasės“, bet turi „kitokią kultūrą“. Taip pat kalbama apie kultūrinį rasizmą. Kaip ir kultūrinė priklausomybė, kultūra yra kažkas, ką daro žmonės ir kuri keičiasi kartu su jais ir jų gyvenimo situacija skirtingose visuomenėse (žr. IDA e.V., 2013).
Rasizmas yra ideologija, pagal kurią galima išskirti didesnės ar mažesnės vertės „žmonių rases“. Rasizmas remiasi ideologija skirstyti žmones į vadinamąsias „rases“ ir juos vertinti remiantis mažesnėmis išorinėmis savybėmis, tokiomis kaip: odos spalva, ūgis, kalba, drabužiai, papročiai ar religija. Rasizmas visada yra socialinių galios santykių išraiška. Dominuojančią padėtį turinti grupė užsitikrina teigiamas savybes, „pirmaujančią kultūrą“, neigiamos savybės priskiriamos kitoms grupėms. Mūsų baltą, vakarietišką visuomenę formuoja baltų viršenybės mąstymas (žr. Auma / bpb.de, 2017).
Rasistai (-ės) visus kuo labiau į juos panašius žmones laiko didesne verte, o visi kiti (dažnai gradacijos) vertinami kaip žemesni (plg. Auma / bpb.de, 2017).
Diskriminacijos srityje kalbama nebe apie rasizmą dėl biologinių savybių, bet apie kultūrinį rasizmą, t. Y. Diskriminaciją dėl priskiriamų savybių, susijusių su etnine ir kultūrine priklausomybe ar svetimais ženklais. Atrodo, kad kalbama apie tradiciją ir kultūrą su savo tradicija (plg. ECRI, 2017). Čia taip pat skirtumai interpretuojami kaip nelygybė.
Ištekliai Antonovskis supranta kaip salutogenezės modelį kaip individualius, kultūrinius ir socialinius įgūdžius bei galimybes spręsti problemas ir įveikti sunkumus. Ištekliai daugiausia kuriami vaikystėje ir paauglystėje ir daro įtaką asmeniui visą gyvenimą (plg. BZgA, 2010).
Dešinysis populizmas apibūdina politinę strategiją, kuri atspindi autoritarines idėjas ir naudoja bei sustiprina plačiai paplitusius rasistinius prietarus. Dešinieji populistai (-ės) mėgina „paprastų žmonių“ problemose kaltinti „korumpuotą elitą“. Kalbėdami apie „žmones“, jie netiesiogiai arba tiesiogiai reiškia etniniu požiūriu homogenišką apibendrintą bendruomenę. Politikai dažnai vadinami populistais, kai jie pateikia tariamai paprastus labai sudėtingų problemų sprendimus ir įvardija aiškius priešo vaizdus arba „atpirkimo ožius“ (žr. Antonio Amadeu fondas, 2019).
Seksizmas yra diskriminacija dėl lyties. Jis remiasi ideologija, kad yra tik dvi lytys (vyras ar moteris) ir kad yra natūralus vyriškos lyties pranašumas. Seksizmas Brockhauso enciklopedijoje apibrėžiamas kaip „bet kokios rūšies žmonių diskriminacija, priespauda, niekinimas ir nepalanki padėtis dėl jų lyties, taip pat dėl ideologijos, kuria jis pagrįstas“ (Brockhaus-Enzyklopädie 2006, 106).
Seksizmas yra įvairiausių formų moterų ir moteriškumo arba (išplėstiniu apibrėžimu) visų žmonių, kurie nėra cis-vyrai, diskriminacijos ir nuvertinimo formų terminas. Skirtingos smurto prieš moteris formos yra neatsiejama seksizmo dalis. Tai gali sukelti žodinį, psichologinį smurtą, priklausomybės santykius, fizinį ir seksualinį smurtą (dažnai ir smurtą šeimoje) partnerystėje (plg. Kerner 2014, bpb).
Taip pat, kad moterys pvz. dažnai virsta vyrų noro sekso objektais reklamoje, muzikos industrijoje ir kt., yra pagrindinė seksizmo dalis. Pastaraisiais metais tarptautinė skaitmeninė „Aš-per“ kampanija kovojo prieš tai, taip pat ir su seksualizuotais išpuoliais socialinėje žiniasklaidoje.
- Cis-seksizmas reiškia žmonių, neatitinkančių norminio biseksualumo, arba trans *, nebinarinių, genderqueere ar inter * žmonių diskriminaciją ir nuvertėjimą. Cis seksizmas remiasi ideologija, kad egzistuoja tik dvi natūralios lytys (cis vyras ir cis moteris), kurios yra mediciniškai ir teisiškai nustatytos gimus ir kurių negalima pakeisti (plg. Butler, 2004). Čia paneigiama apsisprendimo, jaučiama ir išgyventa lyčių tapatybė (žr. Fütty, 2019).
- Heteroseksizmas sujungia qua lyties nuvertinimą su visų žmonių nuvertinimu, kurie nėra heteroseksualūs.. Heteroseksizmas remiasi ideologija, kad yra tik dvi natūralios lytys (vyras ar moteris), o heteroseksualumas yra vienintelė normali ir natūrali meilės ir troškimo forma (plg. Rich, 1980/1993).
- Heteronormatyvumas apibūdina ideologiją, kad heteroseksualumas yra vienintelė įprasta meilės ir noro forma. Heteronormatyvumas reiškia, kad vyrams ir moterims yra įprasta ir natūralu, kad jie trokšta vienas kito, ir tai taikoma visiems žmonėms. Laikoma, kad visi žmonės yra heteroseksualūs (plg. Wagenknecht, 2007; Butler, 1991).
Socialinė nelygybė apibūdina ilgalaikius asmenų ar žmonių grupių trūkumus ir privilegijas, pagrįstas įvairiais veiksniais. Socialinę nelygybę lemia ne žmonių įvairovė atsižvelgiant į biologinius veiksnius, o socialiai įtvirtintos nepalankių sąlygų ar pirmenybės formos (plg. Kreckel, 1997).
Socializacija apibūdina ryšį tarp žmogaus asmenybės raidos ir struktūrinės socialinės raidos. Keisdamiesi su aplinka ir savo asmeniniame tobulėjime, žmonės internalizuoja vertybes ir normas, taip pat vaidmenis ir santykius socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kurioje gyvena (žr. Bauer & Hurrelmann, 2018).
