Įvairovės suvokimo ugdymo vadovas

1 Įvadas

Projektas

Visuomenės pokyčiai, tokie kaip Europos ir tarptautinė migracija ir globalizacija, liečia ir švietimo sistemą. Pokyčiai ne tik suteikia naujas galimybes, bet yra ir iššūkis įstaigoms ir asociacijoms, dirbančioms su jaunimu ir jaunais suaugusiaisiais. Norint padėti visuomenei priimti šiuos socialinius pokyčius, specialistams reikia ne tik žinių, bet ir stiprių socialinių įgūdžių didinant įvairovės supratimą bendruomenėse.

Todėl Erasmus+ projekto metu buvo sudaryta Europos ekspertų (-čių) komanda, kuri sukūrė mokymo medžiagą ir metodus, skatinančius kritiškai diskutuoti apie įvairovę iš skirtingų pusių. Projekto tikslas - sukurti mokymo medžiagą įvairovės tema, kuri būtų pritaikoma praktiškai.

Šioje daugiakalbėje įvairovės interneto svetainėje specialistams(-ėms) ir multiplikatoriams(-ėms) pateikiama ši informacija:

  • Mokymo medžiaga ir metodai apie įvairovę septyniomis Europos kalbomis (bulgarų, vokiečių, graikų, lietuvių, lenkų, rumunų, slovėnų);
  • Internetinis vadovas apie švietimą įvairovės tema, Europos gerosios patirties pavyzdžiai, sąmoningumo strategijos ir t.t.;
  • Papildoma medžiaga, skirta savarankiškai organizuoti mokymus įvairovės tema;
  • Profesinių mainų Europoje skatinimas rengiant tarptautinius mokymus ir kuriant daugiakalbį forumą šioje įvairovės platformoje.

Tikslinės grupės: jaunimo ir suaugusiųjų švietimo specialistai (-ės), mokytojai (-os), studentai (-ės) ir socialinio darbo bei švietimo specialistai (-ės), mokyklos ir švietimo srities veikėjai, mokymo įstaigos.

Projekte dalyvavo aštuoni partneriai (-ės) iš septynių šalių:

Lyčių lygybė

Šiame vadove mes naudojame lytį atitinkančią kalbą, kad įvairovė būtų matoma ir įgyvendinama kalbiniu lygmeniu. Pamatinė kalba yra vokiečių, nes šie dokumentai ir metodai buvo sukurti kaip ES finansuojamo projekto, kuris buvo pateiktas Vokietijos nacionalinei agentūrai, dalis.

Nei vienoje ES valstybėje nebuvo aiškus lyčių lygybės kalbos teisinis pagrindas, tačiau tai yra savęs suvokimo išraiška. Šiame leidinyje mes naudojame sąmoningai atspindėtą rašybą skliausteliuose, pvz.: aktoriai (-ės). Skliausteliai skirti vizualizuoti esamą lyčių tapatybių įvairovę (žr. 3 skyrių). Kalbų, į kurias verčiamas šis vadovas, rašybos būdai, atsižvelgiant į lyčių įvairovę, yra skirtingi. Pvz. vokiečių k. naudojama žvaigždutė „* “ arba „I didžioji“. Kalbų struktūra skiriasi, todėl kai kur net veiksmažodžių vyriškoji ir moteriškoji forma yra asmenuojama.

Mums svarbu, kad ši medžiaga būtų priimtina tikslinėms grupėms. Todėl vertėjai (-os) turėjo pasirinkti, kaip pritaikyti kalbą, kad nebūtų diskriminuojama nė viena lytis.

Nuorodos medžiagai

Ši mokomoji medžiaga suteikia išsamių žinių įvairovės tema ir yra tinkama pradedantiesiems (-čiosioms).

Temų pasirinkimas

Įvairovės lygmenys/ sritys, kurias pristatome:

  • Kultūrinė, etninė ir religinė įvairovė
  • Lytinė ir seksualinė įvairovė
  • Socialinė įvairovė

Diskriminacijos lygio formos aptariamos atitinkamuose poskirsniuose.

Negalios srities neįtraukėme dėl šių priežasčių: atlikus išsamią analizę paaiškėjo, kad visoje Europoje jau yra parengta daug geros medžiagos šia tema, kaip pvz.: norminis ir teisinis įtvirtinimas (pvz.: ES šalyse ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija) ar politinis bei socialinis negalios temos suvokimas formaliuoju lygmeniu. Visose ES šalyse yra valstybinės kontrolės ir patariamosios įstaigos, taip pat pareigūnai ir veiksmų planai.

Kartu norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad vis dar reikia daug nuveikti įtraukimo ir lygių teisių žmonėms su negalia ir negalia srityje. Nes atskirties mechanizmai ir diskriminacija pvz. darbo rinkoje, švietimo ir socialinio dalyvavimo srityse, taip pat neįgaliųjų socialinis stigmatizavimas ir toliau egzistuoja.

Tačiau negalios aspektai yra labai sudėtingi. Įvairios negalios yra nuo regos, klausos sutrikimų, epilepsijos, intelekto sutrikimų, fizinės negalios, lėtinių ligų iki psichinių ir psichologinių sutrikimų. Mokomoji medžiaga ir reikalavimai jai turėtų būti pritaikyti labai skirtingiems poreikiams. Dėl praktinių priežasčių to negalėjome padaryti šiame vadove. Mes taip pat aiškiai pasisakome už tikslinį projektų rėmimą, kurie yra skirti neįgaliesiems, ypač, jeigu jie patys juose dalyvauja.

Kodėl reikia kalbėti apie įvairovę?

Žmonės yra labai skirtingi iš prigimties. Žmonių heterogeniškumas, kuris atsispindi ir visuomenėje, pvz. seksualinė orientacija, lyčių vaidmenų, priklausymas kultūrinei ar religinei grupei, įgūdžiai ar socialiniai sluoksniai, nėra naujas išradimas. Tačiau socialiniai judėjimai pastaraisiais dešimtmečiais išryškino realiai egzistuojančios žmonių įvairovės matomumą, reikalavimą juos pripažinti, lygias teises bei dalyvavimą socialiniame gyvenime.

Europos Sąjungai taip pat būdinga įvairovė. Europos idėjos pagrindas yra taiki ekonominio ir politinio bendradarbiavimo bei žmogaus teisių konfederacija. Šią idėją labiausiai suformavo Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas, t.y. masinės daugiau kaip šešių milijonų žmonių, ypač žydų, žudynės, taip pat žmonių, neatitinkančių NS ideologijų, įskaitant neįgalius žmones, masinės žudynės. Sinti- ir romų tautybės homoseksualai (-ės), opozicionistai (-ės), intelektualai (-ės) ir menininkai (-ės).

Mes gyvename kompleksiniame pasaulyje, kuris vis labiau susipina dėl globalizacijos ir skaitmenizacijos, tačiau tuo pačiu metu pasižymi skirtumais ir nelygybe.

Didėjantis kompleksiškumas, gyvenimo greitis ir socialinių pokyčių procesai, taip pat su tuo susiję reikalavimai darbuotojams (-joms) ir mums asmeniškai, taip pat socialinis ir ekonominis atotrūkis sukelia dezorientacijos jausmus, per didelius reikalavimus, egzistencinę baimę ir bejėgiškumą. Visi norime paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Vis dažniau tai pasireiškia didėjančiu atstūmimu ir neapykanta tam tikroms gyventojų grupėms. Tai, kad yra ieškoma kaltų žmonių, norima juos kontroliuoti, slopinti, deportuoti ir galbūt sunaikinti, nėra nieko naujo. Vokietijos nacionalsocializmo laikais žydai ir visi žmonės, kurie neatitiko NS ideologijų, buvo paskelbti kaltais dėl savo pačių kančių. Kaltųjų ir tų, kurie ne tik paskelbiami kitokiais, bet ir mažiau vertingais, paieška yra įtvirtinta istorijoje ir sudaro kolonializmo, nacionalizmo, kryžiaus žygių ir įvairių tautų bei religijų viešpatavimo, taip pat pasaulinių karų, kurie pernelyg dažnai sukelia genocidą, pagrindą. Nes dominavimas reiškia natūralių skirtumų tarp žmonių nelygybėje aiškinimą iš naujo. Dešiniųjų populizmas, nacionalizmas ir rasizmas, vėl plintantys Europoje, yra dabartinė to išraiška. Kalbama ir apie tokių temų, kaip skurdas ir migracija, instrumentizavimą, taip pat apie poveikį, baimės jausmą, pervargimą ir bejėgiškumą, atsižvelgiant į greitai besikeičiančią neoliberalizmo ir skaitmenizacijos erą. Vėlgi, jų pačių kančių kaltininkai yra migrantai (-ės), pabėgėliai (ės), musulmonai (ės), homoseksualai (ės), feministės ir t.t. Jie yra įkalinti, jie yra smerkiami, paskelbiami nepilnaverčiais, jie yra atstumti ar deportuoti, taip pat yra struktūriškai jautrūs diskriminacijai patiriantys institucinę diskriminaciją. Blogiausiu atveju jie persekiojami ir žudomi. Tai nutinka kiekvieną dieną Europoje.

Jei mes kalbame apie „tėvynę“ arba „sugrįžimą ten, kur viskas pažįstama ir seniai žinoma“, tada turime savęs paklausti, kas yra tai, kas mus traukia? Taip pat turime savęs paklausti, ar praeityje išties viskas buvo geriau, kas tiksliai ir kam? Dažnai neaišku, kas mus traukia, jungia, sieja? Kadangi tai yra neaišku ir pasireiškia asmeniniu atsiribojimu nuo tariamai „kitokio“, todėl skirtumai homogeninėje grupėje, pvz. tarp krikščionių, tarp vyrų ir pan., turi būti panaikinti. Ne mažiau svarbūs yra simboliai, simboliškai įkrautos abstrakčios sąvokos, tokios kaip „pagrindinė kultūra“, „šeima“ ar „vertybių bendruomenė“, kurių konkreti reikšmė nėra aiški.

Čia ypač svarbus švietimas. Kadangi socialinę įvairovę galima rasti kasdieniniame švietimo darbe, todėl ypač svarbu šia tema šviesti švietimo darbuotojus, rengti multiplikatorius.

Šios mokomosios medžiagos pagalba siekiame įnešti indėlį į įvairovės suvokimo švietimą (Leiprecht 2011), kad visiems žmonėms būtų suteikta daugiau teisingumo, lygybės, dalyvavimo ir laisvės. Pedagoginė perspektyva yra ta, kad įvairovė yra socialinė tikrovė ir praturtėjimas ir visi galime laisviau ir ryžtingiau gyventi, jei yra mažiau diskriminacijos. Geriausiu atveju, siekiant šio tikslo, prasideda procesas (plg. Sielert ir kt., 2009, p. 47), kuris yra atviras sprendimams visuotinio mokymosi prasme. Mes norime sustiprinti ir paskatinti multiplikatorius (-es) bei specialistus (-es) sprendžiant įvairovės klausimus, atsiverti asmeniniame ir profesiniame lygmenyje ir tokiu būdu padėti pamatus, kad mūsų visuomenė būtų tolerantiškesnė, taikesnė ir demokratiškesnė.

Įvairovės suvokimo pedagogikos kompetencijos lygiai

Tolerancijos, atvirumo ir solidarumo su kitais galima išmokti tik tuo atveju, jei besimokantysis susiduria su skirtingais lygmenimis, kad suprastų visumos sudėtingumą (žr. Sielert ir kt., 2009, p. 20). Tam svarbios šios kompetencijos:

  • Asmeninė kompetencija: biografinė savirefleksija, savo elgesio modelis, normos, moralė, vertybės bei išankstinės nuostatos, bendravimas su 'kitokiais";
  • Dalykinė kompetencija / pagrindinės teorinės žinios: kas yra kultūra ir kas yra kultūrinis identitetas, kaip kuriama kultūra, kas yra „mūsų kultūra“ ir ar ji statiška, ar gana dinamiška, kaip ji skiriasi nuo „kitų“ kultūros, ką mes iš tikrųjų žinome apie „kitas kultūras“, kaip atsiranda išankstiniai nusistatymai, kada mes kalbame apie tarpkultūrinius skirtumus ir kiek tai yra svarbu?
  • Kompetencija veikti: medžiaga išbandoma praktiškai ir aptariama didaktiškai. Kokia kasdieninė situacija gali būti su ja susijusi? Ką galiu padaryti tam tikrose situacijose? Tokiu būdu skatinama mąstyti ir imtis veiksmų.

Turėdami šį vadovą, mokymo paketą ir įvairovės mokymo pavyzdį, internetinėje platformoje pateikiame įvadą apie sudėtingą įvairovės temą. Tai leidžia multiplikatoriams (-ėms) ir specialistams (-ėms) suprasti pagrindines diskriminacijos formas, išbandyti interaktyvius metodus ir kritiškai apmąstyti savo asmeninį požiūrį šioje srityje. Mes daugiausia dėmesio skiriame diskriminacijos formoms ir jų tarpusavio sąsajoms, su kuriomis susiduria žmonės Europoje ir pasaulyje (plg. Czollek ir kt., 2012, p. 12). Tarpsektorinė perspektyva pripažįsta, kad tapatybės yra sudėtingos ir daugiasluoksnės, o tapatybės ypatybės (pvz.: lytis ir religija) ir su tuo susijusi diskriminacija gali susipinti, t.y. ir sustiprėti arba sumažėti. (Walgenbach 2012).

Mūsų pateikta medžiaga turėtų gilinti supratimą apie globalų mokymąsi, atverti akis ir parodyti veiksmų galimybes:

„Visuotinis mokymasis yra mokymasis, atveriantis žmonėms akis ir mintis apie pasaulio realijas, kuris padeda suvokti, kad pasaulis turi būti teisingesnis, o lygios galimybės užtikrintos visiems“. (Mastrichto visuotinė švietimo deklaracija,2002)

Čia matome glaudžius ryšius tarp įvairovės pedagogikos, į įvairovę orientuotos pagalbos jaunimui ir globaliojo mokymosi, nes išankstiniai nusistatymai ir stereotipai nėra įgimti, o išmokstami. Anot Mecherilo (1998), šios kompetencijos gali būti ne tik įgyjamos, bet ir vėl prarandamos.

Kova su diskriminacija kaip sociopolitinė programa

Pagrindinis kovos su diskriminacija strategijų elementas yra nuoseklus vienodų teisių užtikrinimas. Federalinė pilietinio švietimo agentūra Vokietijoje apibendrina būtinas priemones trimis lygmenimis:

Pirmiausia reikalingos ne tik teisiškai veiksmingos priemonės kovai su diskriminacija, bet kartu turi būti gilinamas plačiosios visuomenės supratimas. Tai galima pasiekti, pvz.: šviečiant pedagogus, multiplikatorius, neformaliojo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo specialistus, taip pat vykdant viešas kampanijas.

Antra, turėtų būti privalomi darbuotojų ir vadovų mokymai kovojant su diskriminacija darbe bei užtikrintos lygios teisės visuomeninėse srityse (JT 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvencija). Taip pat darbuotojai turėtų būti atrenkami anonimiškai bei jiems sudaromos sąlygos skųsti sprendimus įsteigiant darbo skundų tarnybas.

Trečia, svarbu suteikti pagalba nukentėjusiems asmenims, sudaryti jiems galimybes dalyvauti sprendimuose, konsultuotis, suteikti teisinę pagalbą (plg. Scherr 2016 / bpb.de).

Įvairovės pedagogika

Mūsų koncepcija susideda iš trijų dalių: įvairovė, lygios galimybės ir inkliuzija, kurios žemiau trumpai pristatomos.

Įvairovė

Įvairovė, dar vadinama heterogeniškumu ir reiškia, kad visi žmonės yra skirtingi, o tai yra praturtinimas ir ištekliai. Kalba eina apie tai, kad svarbu pripažinti skirtumą tarp žmonių ir sudaryti galimybes visiems vienodai dalyvauti visuomenės gyvenime. Įvairovės lygmenys tai yra individualios žmogaus savybės, kurios daro žmones skirtingais, pvz.: lytiškumas, seksualumas, amžius, migracija, etninė grupė, religija, įgalumas arba neįgalumas, klasė / socialinė kilmė / aplinka (žr. Benbrahim 2012, 8–22). Įvairovė - tai nebijoti būti kitokiu (Theodor Adorno 1944/1997, 114).

Įvairovė, arba angliškai diversity, yra sąvoka, kurią nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečio JAV formavo juodasis pilietinių teisių judėjimas kovojant su struktūrine (institucine) diskriminacija dėl odos spalvos. Ji taip pat apima feministines kovas ir LGBTIQ žmonių kovas dėl teisinės, socialinės, ekonominės lyčių lygybės ir seksualinės orientacijos (plg. Benbrahim 2012, 8–22).

Įvairovės valdymas

Didelių tarptautinių korporacijų įvairovės valdymo koncepcija ekonomikos srityje egzistuoja nuo devintojo dešimtmečio, kaip produktyvus įvairovės aiškinimas siekiant padidinti pelną. Žmonių ir darbuotojų įvairovė produktyviai naudojama siekiant padidinti pelną ir kaip novatoriški ištekliai bei konkurencinis pranašumas. Tyrimai rodo, kad įvairovės valdymas veikia, o įmonės, kuriose visais lygiais įdarbinti bet kurios lyties, seksualumo ir etninės bei religinės įvairovės žmonės, yra inovatyvesnės, konkurencingesnės ir pelningesnės (žr. Benbrahim 2012, 8–22).

Apie įvairovę ir jos sampratą Lietuvoje kalbama nuo 1999 m. Ši tema labiau siejama su Bendruoju lygių teisių įstatymu, siekiant pašalinti struktūrines patekimo į rinką kliūtis ir diskriminaciją, pvz. susijusios su lytiniu identitetu, seksualumu, amžiumi, migracija, etnine ir religine priklausomybe, negalia ar klase / socialine kilme / aplinka.

Įvairovės pedagogika (Prengel 1990) arba įvairovės suvokimo pedagogikos požiūriai (Leiprecht 2011) taip pat siekia vienodo dalyvavimo visų žmonių švietime ir yra pagrindas pripažinti įvairovę kaip socialinę tikrovę ir praturtėjimą (Benbrahim 2012, 8–22). Įvairovės suvokimo pedagogika siekia daugiau teisingumo, lygybės, dalyvavimo ir laisvės visiems žmonėms (Leiprecht 2011). Daugelis švietimo įstaigų, mokyklų ir universitetų jau yra priėmę įvairovės pripažinimo gaires ir strategijas.

Lygios teisės

Daugelyje socialinių ir profesinių sričių pvz.: žmonėms su negalia, migrantams, pabėgėliams, kurie yra struktūriškai diskriminuojami, dažnu atveju reikia specialaus švietimo, kuris pripažįsta įvairovę ir sudaro visiems vienodas galimybes mokytis. Tai liečia ir moterų diskriminaciją tam tikrose socialinėse srityse, tokiose kaip vadovo (-ės) pareigos, gamtos mokslai bei profesijos.

Švietimo srityje yra daug simbolinių, kartais nematomų, ir ekonominių kliūčių, trukdančių visiems vienodai gauti švietimo pagalbą. Pavyzdžiui, remiantis PISA tyrimu (2015 m.), skurdas ar klasė, taip pat ir tėvų išsilavinimas vis dar yra vienas pagrindinių vaikų švietimo karjeros veiksnių daugumoje Europos šalių. Remiantis PISA tyrimais (2015 m.), vaikai iš migravusių šeimų / turintys migracijos istoriją daugumoje Europos šalių yra struktūriškai diskriminuojami ir sulaukia mažiau pagalbos mokykloje.

Įtraukimas/ inkliuzija

2006 m. įsigaliojus JT neįgaliųjų teisių konvencijai ir 2009 m. ją ratifikavus Vokietijoje, inkliuzija ir tuo pačiu visų teisė į mokslą, lygiateisis socialinis gyvenimas yra žmogaus teisė (žr. JT 2017 m. Neįgaliųjų teisių konvencija). Siekiant užtikrinti lygias galimybes įtraukties srityje, reikia panaikinti kliūtis ar struktūrinius atskirties kriterijus švietimo srityje, kad visiems žmonėms būtų sudarytos vienodos galimybės mokytis.

„Inkliuzinė pedagogika reiškia švietimo, auklėjimo ir tobulėjimo teorijas, kurios atmeta etiketes ir klasifikacijas, kyla iš pažeidžiamų ir atskirtų žmonių teisių, pasisako už jų dalyvavimą visose gyvenimo srityse ir siekia struktūrinių pokyčių įprastose įstaigose, kad atitiktų skirtingus reikalavimus ir tenkina visų vartotojų poreikius“ (Biewer 2010, p. 196).

Inkliuzinis ugdymas reiškia mokymosi erdvės pakeitimą atsižvelgiant į poreikį, orientuotą į išteklius ir dalyvavimą, kad visi galėtų mokytis vienodomis sąlygomis. Tam reikalingi įvairūs mokymo ir mokymosi formatai (pvz.: darbas mažose grupėse, savarankiškas tyrimas ar bendradarbiavimas), laikmenos (žaidimai, skaitmeninės laikmenos, knygos, medžiagos) ir patyrusi komanda. Įtraukimo esmė yra orientacija į visų besimokančiųjų poreikius, taip pat jų dalyvavimas mokymosi procese, t.y. galimybė kurti kartu ir keistis, bendraamžių bendradarbiavimas, darbas mokymosi grupėse ir kt. (Žr. Biewer 2010).

Skaitmenizacijos ir švietimo srityje yra didelės galimybės užtikrinti inkliuzinį mokymą ir mažinti kliūtis, pvz. naudojant skaitymo programas, vertimus į užsienio kalbas, programų rašymą, mokymosi programas, internetines studijas, daugialypės terpės užduotis ir kt.